- atlikuonis
- 1 atlikuonìs, -iẽs scom. (34b) 1. Ktk kas atsilikęs nuo kitų, atsilikėlis: Visi rugius jau pasėjo, ė šitas atlikuonìs da sėja Ds. 2. Sv vienas likęs, pasilikėlis: Buvo toks atlikuonìs [žąsiokas], varnos ir sukapojo Skp. Viena telyčelė atlikuonìs yr Lkm. Ãtlikuonys bėra, kiti išsikėlė į vienkiemius Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.